APRAŠYMAS

Sudedamosios dalys: Gudobelių žiedai 40%, Valerijono šaknis 20%, Čiobrelis 15%, Medetkų žiedai 8%, Krapų žolė 5%, Petražolė 4%, Imbieras 4%, Beržų lapai 4%

Gudobelė (Crataegi flos) yra daugiametis 2-5m aukščio dygliuotas medis arba krūmas. Gudobelių žiedai yra skinami žydėjimo pradžioje, kol visi neišsiskleidę (gegužę), džiovinami, ir naudojami arbatose bei jų mišiniuose. Gudobelės žieduose yra oligomerinių procianidinų (1-3%), flavonoidų (1-2%), organinių rūgščių, acetilcholino, trimetilamino.

Valerijono šaknys (Valerianae radix) yra kasamos rudenį ir pavasarį, o pats valerijonas yra daugiametis iki 2 m aukščio žolinis augalas. Vaistinio valerijono (Valeriana officinalis L.) pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio valere, reiškiančio „būti sveikam“. Žaliavoje būna 0,3-0,7% eterinio aliejaus, kurio pagrindiniai komponentai – bornilacetatas ir kiti seskviterpenai. Taip pat be minėtų junginių, yra valerijono, acetoksi-valerijonų (iki 0,3%), izovalerijonų, acto ir kitų rūgščių.

Paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum L.) yra daugiametis 10-30 cm ilgio puskrūmis. Čiobrelio arbata yra stipraus malonaus kvapo, šiek tiek kartoko deginančio skonio. Čiobreliuose susikaupusi pagrindinė veiklioji medžiaga – eterinis aliejus, kuris turi iki 30% timolio ir iki 20% karvakrolio bei kitų komponentų. Be to dar aptinkama raugų, flavonolių, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų (iki 9,5%), vitamino C, karčiųjų medžiagų.

Medetkų žiedai (Calendulae flos.) yra renkami nuo Vaistinės medetkos. Vaistinė medetka yra vienmetis 20-50 cm aukščio kvapnus žolinis augalas, žydintis nuo birželio iki vėlyvo rudens. Medetkų žieduose yra iki 0,12% eterinio aliejaus. Žieduose taip pat susikaupia nemažai flavonolių glikozidų, karotinoidų, iki 4% gleivių, fenolkarboninių rūgščių, karčiųjų medžiagų. Taip pat aptinkama imunostimuliuojančiomis savybėmis pasižyminčių polisacharidų, dervų bei raugų – iki 6,5%.

Krapai (Anethi herba/fructus) yra vienmetis arba dvimetis 50-120 cm aukščio žolinis kvapnus augalas. Žolė pjaunama augalams pražydus, vaisiai renkami visiškai subrendę. Krapų žolėje susikaupia 0,5-1,8% eterinio aliejaus, kurio sudėtyje yra d-karvono (iki 16%), felandreno, dilapiolio ir kt., vitaminų C (iki 150 mg%), B₁, B₂, folio rūgšties ir kitų medžiagų. Vaisiuose yra eterinio aliejaus (iki 4,8%), kurio pagrindinės sudedamosios dalys – d-karvonas (iki 51%), dilapolio (iki 30%) ir kt.

Petražolė (Petroselinum) yra dvimetis, 30-100 cm aukščio kvapnus augalas. Petražolė turi malonų kvapą ir aštrų skonį. Petražolėse yra daug įvairių medžiagų: vitaminų A, K, C, E, tiamino, riboflavino, niacino, vitaminų B₆ ir B₁₂, pantoteno rūgšties, kalcio, geležies, magnio, mangano, kalio, cinko, vario ir kt.

Imbieras (Zingiber officinale) yra prieskoninis augalas. Imbieruose yra daugybė naudingų medžiagų. Imbiero šakniastiebyje yra 1-3 % eterinių aliejų. Taip pat imbiere randamas asparaginas, chromas, cholinas, aliuminis, kalcis, riebalai, skaidulos, geležis, germanis, linolo rūgštis, nikotino rūgštis, fosforas, silicis, kalis, natris, vitaminas C, manganas, magnis, oleino rūgštis.

Beržų lapai (Betulae folium) yra skinami gegužės mėnesį, kol dar yra gležni ir kvapūs. Beržų lapų arbata yra sutraukiančio, kartoko skonio. Beržų lapuose kaupiasi flavonoidai (iki 3,0%), eterinis aliejus (iki 0,1%), saponinai, askorbo rūgštis, raugai.

Liaudies medicinoje gudobelių žiedų, valerijono šaknų, čiobrelio, medetkų žiedų, krapų, petražolės, imbiero ir beržų lapų užpilas naudojamas gerinti širdies raumens veiklai, kraujotakai, slopinti nemigą ir nerimą, padėti su kvėpavimo takų ligomis, peršalimu, virškinimo sutrikimais.

Paruošta pagal literatūrą: O. Ragažinskienė, S. Rimkienė, V. Sasnauskas, „Vaistinių augalų enciklopedija“, 2005

PARUOŠIMAS IR VARTOJIMAS

1-2 arbatinius šaukštelius arbatos mišinio užpilama stikline karšto (80-90 ºC) vandens, po 15-20 min. nukošiama ir vartojama po 1/2 stiklinės 2-3 kartus per dieną. Galima pasaldinti medumi. Pirtyje geriama arbata gali šalinti bendrą nuovargį, slopinti negatyvias mintis, teikti jėgas, sustiprinti emocijas.